Sword Art Online:Knyga1 Skyrius13

13 skyrius

Naujai atidaryta 75-ojo aukšto gyvenamoji zona buvo miestas primenantis senovės Romą. Pagal žemėlapį jo pavadinimas "Kolinija". Dėka didelio skaičiaus įsikūrusių kovotojų ir prekeivių, bei žmonių nedalyvaujančių žaidimo perėjime ir tiesiog atėjusių apsižvalgyti, mieste jau buvo daug veiklos. Be to šiandien čia vyks retas renginys, taigi jau nuo pat ryto pro teleportacijos vartus plūdo svečiai.

Didžioji miesto dalis buvo sudaryta iš kvadratinių kalkakmenio blokų. Vienas pastatas išskyrė iš kitų šventyklas primenančių pastatų ir vandens kanalų; tai buvo milžiniškas koliziejus iškilęs priešais vartų aikštę. Tai buvo puiki vieta mano ir Heathcliff kovai. Bet...

"Ugnies kvapo kukurūzų spragėsiai tik dešimt Col už puodelį! Dešimt Col!"

"Parduodamas šaltas juodas alus~!"

Daugybė pirklių pardavinėjo savo prekes priešais koliziejaus įėjimą; jie šaukė ilgai žiūrovų eilei ir pardavinėjo keistai atrodančius užkandžius bei gėrimus.

"...Tai, kas po šimts tai yra...?"

Sukrėstas prieš mane atsivėrusio vaizdo aš tegalėjau paklausti prie manęs stovinčios Asunos.

"A-Aš nežinau..."

"Ei, ar ne Kraujo Riterių narys pardavinėja bilietus!? Kaip po galais to tapo tokiu dideliu renginiu!?"

"A-Aš nežinau..."

"Ar tai tikrasis Heathcliff tikslas...?"

"Ne, aš manau jog tai vyriausiojo finansininko Daizeno darbas. Jis tikrai nepraleistų tokios progos."

Asunai nusijuokus aš įtraukiau pečius ir pasijutau visiškai bejėgiu.

"... Pabėkime Asuna. Mes galime gyventi mažoje gyvenvietėje dvidešimtame aukšte ir arti laukus."

"Man tai tinka, bet..."

Tuomet erzindama Asuna pridėjo:

"Tu tiiikrai susigadinsi savo vardą jei dabar pabėgsi."

"Po šimts..."

"Na tai juk tavo pačio kaltė? O... Daizenai."

Pakėlęs galvą pamačiau link mūsų krypuojantį storą vyrą; jis buvo toks platus jog buvo neįmanoma surasti žmogų kuriam labiau netiktų raudonai-balta Kraujo Riterių uniforma.

Plačiai išsišiepęs jis pradėjo su mumis kalbėti:

"Kirito dėka mes uždirbame daug pinigų! Jeigu tu tai darytum bent kartą per mėnesį būčiau tikrai dėkingas!"

"Jokiu būdu!!"

"Eime, laukimo kambarys štai čia. Nagi, šituo keliu."

Aš susitaikiau su savo likimu ir nusekiau paskui jį. Man net neberūpėjo kas atsitiks.

Laukimo kambarys buvo maža patalpa sujungta su arena. Palydėjęs mane iki įėjimo Daizenas pasakė kažką apie statymų kainų pareguliavimą ir išnyko. Aš net nebeturėjau energijos iškeikti. Iš laukimo kambario aš galėjau girdėti daugybę neaiškių šūksnių; atrodo jog auditorija jau susirinkusi.

Kai likome dviese Asuna abejomis rankomis suėmė mano delną ir rimtai prakalbo.

"...net jeigu tai ir Pirmo Smūgio mačas, bus pavojinga jei į tave pataikys tiesioginis kritinis smūgis. Ypač dėl to jog daug lyderio judesių net nėra žinoma, turi pasiduoti vos tik pajusi, kad kažkas negerai, supratai? Aš tau niekada neatleisiu jei vėl padarysi ką nors tokio pavojingo kaip praeitą kartą!"

"Turėtum daugiau jaudintis dėl Heathcliff"

Aš nusišypsojau ir paliečiau abejus Asunos pečius.

Pranešimui pareiškus dvikovos pradžią minia išleido griausmingą šūksnį. Aš šiek tiek išsitraukiau abejus savo kardus ir įdėjau atgal lydint garsui *žvangt*, tuomet pradėjau eiti link aikštėje esančio taisyklingo žiedo.

Žemesnės arenos vietos supančios areną buvo sausakimšos. Mano spėjimu ten buvo bent tūkstantis žiūrovų. Galėjau priekinėse eilėse matyti Kleiną ir Agilį, šaukiančius pavojingus dalykus, kaip kad "Sutriuškink jį" ir "Nužudyk jį".

Pasiekęs arenos centrą aš sustojau. Tuomet iš priešingo laukimo kambario pasirodė raudonas siluetas ir šūksniai pasidarė dar intensyvesni.

Priešingai normaliai Kraujo Riterių uniformai, kuri buvo raudona ir balta, Heathcliff dėvėjo raudoną apsiaustą. Nors jis kaip ir aš beveik nedėvėjo šarvų, kairėje rankoje laikė skaisčiai baltą kryžiaus formos skydą, iš karto patraukusį mano dėmesį. Atrodo jo kardas buvo įdėtas į skydą, nes iš jo viršaus kyšojo kryžiaus formos rankena.

Heatchcliff ramiai prie manęs priėjo. Žvilgtelėjęs į minią, karčiai šypsodamasis jis prakalbo.

"Turiu atsiprašyti Kiritai. Aš tikrai nenumaniau jog tai atsitiks."

"Aš ketinu paprašyti savo pinigų dalies."

"Ne... Po šios kovos tu būsi mūsų gildijos dalis. Aš priskirsiu šią dvikovą kaip vieną iš gildijos misijų."

Heathcliff tuomet nustojo šypsotis, o jo akys pradėjo skleisti triuškinančią energiją. Įbaugintas, nesąmoningai žengiau žingsnį atgal. Tikrovėje mes tikriausiai gulėjome vietose toli nuo vienas kito, ir tiesiog dalijomės skaitmenine informacija. Bet aš vis tiek pajutau kažką, ką galima apibūdinti tik kaip žudikiškus ketinimus.

Mano mintys persijungė į kovos rėžimą, ir akys atrėmė Heathcliff žvilgsnį, atrodė, kad garsus žiūrovų palaikymas tolsta. Prieš man tai suprantant, mano pojūčiai pradėjo greitėti, ir atrodė jog net aplinkos spalvos pasikeitė.

Heathcliff nusuko žvilgsnį ir pradėjo eiti į vietą esančią dešimt metrų nuo manęs. Tuomet jis pakėlė dešinę ranką ir net nežiūrėdamas į meniu ėmė jį valdyti. Priešais mane pasirodė dvikovos pranešimas. Aš sutikau ir pasirinkau pirmo smūgio rėžimą.

Prasidėjo laikmatis. Aš vos begirdėjau aplink sklindančius šauksmus.

Mano pulsas padažnėjo. Aš nugalėjau paskutinius abejonės gabaliukus ir išleidau savo troškimą kovoti. Tuomet tuo pačiu metu išsitraukiau abejus kardus. Aš negalėjau laimėti prieš tokį oponentą jei jau pradžioje nekovosiu iš visų jėgų.

Heathcliff iš savo skydo išsitraukė ploną, ilgą kardą ir atsistojo kovos stovėsena.

Jis stovėjo atsukęs į mane savo skydą, o dešinę savo kūno pusę nukreipęs nuo manęs. Jo laikysenoje aš nejutau jokios priverstinės jėgos. Aš supratau jog bandymas atspėti jo veiksmus tik dar labiau mane sutrikdytų, ir nusprendžiau paprasčiausiai iškart pulti visa savo jėga.

Nors nei vienas iš mūsų nežiūrėjome į langą, mes pradėjome vos tik pasirodžius pranešimui "Dvikova".

Bėgdamas aš sumažinau savo poziciją; man bėgant kūnas beveik lietė grindis.

Prieš pat pasiekdamas Heathcliff aš apsisukau ir smogiau savo dešiniu kardu smūgį iš apačios, į kairę jo pusę. Jis buvo užblokuotas kryžiaus formos skydo ir sukėlė spiečių žiežirbų. Bet mano ataka buvo dalis dviejų smūgiu sudėtinės atakos. Po... sekundė po mano pirmo smūgio, mano kairysis kardas užlindo už skydo. Tai buvo Dvigubų Ašmenų puolimo tipo ataka "Dvigubas Apskritimas".

Smūgis iš kairės buvo atremtas ilgo kardo; jo apskritas šviesos efektas nutrūko viduryje. Nors tai ir buvo nuviliantis dalykas, šis judesys tebuvo signalas kovos pradžiai. Pasinaudodamas kardo įgūdžio jėga, aš padidinau tarp mūsų esančia distanciją ir vėl puoliau savo oponentą.

Šį kartą Heathcliff pasipriešino puldamas savo skydu. Jo dešinė ranka buvo paslėpta už jo milžiniško kryžiaus formos skydo, kas darė ją sunkiai pastebimą.

"Che!"

Bandydamas išvengti atakos aš pasitraukiau į dešinę. Aš maniau jog jei liksiu Heathcliff skydo pusėje, aš turėsiu užtektinai laiko sureaguoti net jeigu negalėsiu matyti trajektorijos.

Tačiau tuomet Heathcliff pajudino savo skydą horizontaliai.

"Haa!"

Išleidęs šį žemą šūksnį jis atliko duriamąją ataką su savo skydu. Jis artėjo prie manęs palikdamas skaisčiai baltos spalvos uodegą.

"Ahh!!"

Aš sugebėjau apsisaugoti sukryžiuodamas du kardus. Galingas smūgio poveikis sukrėtė visą mano kūną ir nuskraidino mane keletą metrų. Kad neparkrisčiau aš įbedžiau savo dešinį kardą į žemę ir prieš nusileisdamas apsiverčiau ore.

Tai buvo netikėta, bet atrodo, kad skydas gali būti naudojamas ir kaip ginklas. Tam tikra prasme tai buvo panašu į Dvigubus Ašmenis. Pradžioje aš maniau jog didelis atakos greitis leis man laimėti pirmojo smūgio dvikovą; bet atrodo, kad aš klydau.

Heathcliff puolė mane, mažindamas atstumą ir neduodamas laiko man atsigauti. Jo dešinėje rankoje esantis kardas su kryžiaus formos rankena dūrė į mane greičiu galinčiu konkuruoti su Asunos "Žaibu".

Kadangi oponentas pradėjo savo sudėtinę ataką, aš tegalėjau naudoti abejus savo kardus gynybai. Prieš dvikovą Asuna kiek galėdama daugiau papasakojo apie "Šventąjį Kardą"; bet atrodo jog vien žinių nepakanka. Taigi aš tegalėjau pasitikėti momentiniais sprendimais blokuodamas artėjančius smūgius.

Pasinaudojęs savo kairiu kardu atremti paskutinį iš aštuonių sudėtinių atakos smūgių, smūgį iš apačios, aš iškart dešine ranka pabandžiau vieno smūgio kardo įgūdį "Vorpal Ataka".

"Hya... aaa!"

Lydimas metalinio reaktyvinio variklio garso, kardo įgūdis prieš pataikydamas į skydo centrą paliko raudoną taką savo kelyje. Aš jaučiausi lyg pataikęs į akmeninę sieną; tačiau jog pabaigtų ataką mano rankos judėjo toliau.

• Claang!!* Nuskambėjo susidūrimo garsas, ir šį kartą nustumtas buvo Heathcliff. Aš negalėjau pilnai perdurti jo skydo, bet jaučiausi "prasiskverbęs" pro jo gynybą. Heathcliff HP šiek tiek sumažėjo, bet nepakankamai jog kova būtų baigta.

Heathcliff vikriai nusileido ir padidino tarp mūsų esantį atstumą.

"...įspūdingas reakcijos laikas."

"Panašiau jog tavo gynyba per daug tobula...!!"

Tai sakydamas aš vėl puoliau. Heathcliff taip pat pakėlė savo kardą ir prie manęs priartėjo.

Mes pradėjome keistis smūgiais akinančiu greičiu. Mano kardas blokuotas jo skydo; jo kardas atremtas manuoju. Aplink mus nuolat atsirasdavo įvairios spalvos šviesos uodegos, o areną drebino kardų susidūrimo garsai. Kartas nuo karto praslysdavo nedidelis smūgis, ir mūsų HP po truputį mažėjo. Net jeigu abu žaidėjai nesugebėtų smogti švaraus smūgio, HP nukritus mažiau 50% ribos, oponentas būtų paskelbtas nugalėtoju.

Bet aš dėl to nebesirūpinau. Aš linksmai jaučiau save greitėjant, nes tai buvo pirmas kartas kai sutikau tokį stiprų oponentą nuo įstrigimo SAO. Kiekvieną kartą paaštrėjus mano pojūčiams, mano atakos greitis šiek tiek padidėdavo.

Aš vis dar nepasiekiau savo limito. Aš vis dar galiu tapti greitesniu. Suspėk paskui mane jei gali, Heathcliff!!!

Atskleidęs visas savo turimas jėgas, aš pasinėriau į laukinį kardų kovos malonumą. Aš tikriausiai juokiausi. Kardų susidūrimams intensyvėjant, abiejų pusių HP mažėjo iki kol buvo netoli 50% ribos.

Tuo pat metu Heathcliff filosofiškas veidas parodė emocijų žybsnį.

Kas tai buvo? Nervingumas? Aš pajutau jog jo smūgių greitis šiek tiek sumažėjo.

"Haaaa!"

Tuo metu aš nustojau gintis ir pradėjau ataką abejais savo kardais: "Starbust Stream". Mano kardai nuskubėjo link Heathcliff liepsnodami lyg saulės žybsnis.

"Argh..!!"

Saugodamasis Heathcliff pakėlė kryžiaus formos skydą. Bet aš ignoravau jį ir toliau smūgiavau jį iš dešinė, kairės, viršaus ir apačios. Tuo metu jo reakcija dar labiau sulėtėjo.

—Aš galiu prasiveržti!!

Aš buvau tikras jog paskutinis smūgis pralauš jo gynybą. Jo skydui esant per toli dešinėje, mano švystelėjo į kairę, piešdama šviesos trajektoriją. Jei šis smūgis pasieks tikslą, jo HP tikrai nukris žemiau vidurio ribos, ir aš laimėsiu ko—

Tuomet, tuo momentu, buvo sukrėstas mano pasaulis.

"—!?"

Kaip man tai apibūdinti? Atrodė jog iš manęs buvo paimta dalis laiko.

Keletą dešimtųjų sekundžių, atrodė jog aplink mane viskas sustingo; viskas išskyrus Heathcliff. Skydas kuris turėjo būti dešinėje staiga pasirodė kairėje, lyg aš žiūrėčiau sustabdyto judesio animaciją, ir blokavo mano kardą.

"Ka—!?"

Po blokuotos atakos aš sustingau lemtingą momentą. Nebuvo jokio šanso jog Heathcliff praras tokią progą.

Ilgas kardas dešinėje rankoje pradėjo vieno smūgio įgūdį, kuris judėjo link manęs bjauriu tikslumu, nuspręsiančiu mačo pabaigą. Aš kritau į nemalonią krūvą. Savo akies kraštu aš galėjau matyti purpurinį sistemos pranešimą, skelbiantį kovos pabaigą.

Mano kovos būsena išnyko. Net ir smegenims pradėjus vėl girdėti aplinkinius šūksnius, aš paprasčiausiai ten gulėjau, apie nieką negalvodamas.

"Kiritai!!"

Asuna pribėgo prie manęs ir pakračiusi grąžino mane atgal į mano pojūčius.

"Ak...taip...man viskas gerai."

Asuna jaudindamasi pažiūrėjo į mano tuščią išraišką.

Aš pralaimėjau—?

Aš vis dar negalėjau patikėti. Heathcliff nežemiškas greitis finaliniais momentais peržengė žaidėjo ribas – bet kokio žmogaus ribas. Aš netgi mačiau jo avatarą sudarančius daugiakampius dėl neįmanomo greičio akimirkai išsikraipant.

Atsisėdęs ant žemės, aš pakėliau galvą ir pažvelgiau į Heathcliff veidą.

Bet dėl kažkokios priežasties laimėtojas buvo piktas. Raudonasis paladinas pažvelgė į mus savo metalinėmis akimis, tuomet apsisuko ir netaręs nei žodžio nuėjo į savo laukimo kambarį, lydimas griausmingų sveikinimo šūksnių.

Grįžti atgal į pagrindinį puslapį

Grįžti atgal į dvyliktą skyrių

Toliau į keturioliktą skyrių